PAL sistemoje kadrą sudaro 768x576 taškai, todėl viena sekundė nekompresuotos videomedžiagos (perduodami 25 kadrai/s) kietame diske užima apie 21,6 MB. Tokiam videoduomenų srautui perduoti reikia labai spartaus duomenų perdavimo kanalo. Todėl nesuglaudinta videomedžiaga naudojama tik labai brangiose videomontažo sistemose, kur reikia ypač geros vaizdo kokybės (pvz. reklamos studijose).

Daugumoje kompiuterinių montažinių videomedžiaga kompresuojama (suglaudinama). Videomėgėjai tenkinasi pigesnėmis, bet daugiau vaizdą kompresuojančiomis sistemomis, o profesionalai naudoja mažiau kompresuojančias sistemas. Kai videomedžiaga kompresuojama mažiau negu šešis kartus, duomenų perdavimo sparta sumažėja iki 3 MB/s, tačiau akis dar nepastebi vaizdo kokybės pablogėjimo buitiniame televizoriuje, lyginant su originalu. Suglaudinant labiau, atsiranda įvairūs iškraipymai (artifaktai). Jie ryškiausiai pastebimi kontrastingose zonose ir tolygiai besikeičiančios spalvos srityse. Kontrastingi kontūrai išskysta spalvotais apvadais, o gradientu užpildytos sritys nusidažo juostomis. Kompiuterinėse analoginio videosignalo įvedimo-išvedimo plokštėse kompresija yra reguliuojama. Tai leidžia pasirinkti kompiuterio galimybes atitinkančią vaizdo kokybę.

DV (Digital Video) standarto skaitmeninėse kamerose videoduomenų srautas kompresuojamas penkis kartus (5:1) ir šio skaičiaus pakeisti negalima. Keičiant videosignalą į skaitmeninių duomenų seką, naudojamas sudėtingas adaptyvus informacijos suglaudinimo algoritmas, optimizuojantis pastovų 25 Mbitų/s videoduomenų srautą, perduodant pilną PAL signalą 720x576 taškų ir 25 kadrus/s (NTSC 720x480 taškų ir 30 kadrų/s). DV kompresijos algoritmas kai kuriais parametrais yra tobulesnis, negu M-JPEG, kuris plačiai naudojamas daugumoje analoginio videosignalo montažo plokščių, todėl subjektyviai vertinant 5:1 DV mežiagos kokybė atitinka 3:1 M-JPEG kompresiją.

DV kodekas gali būti programinis arba aparatūrinis. Sony kamerose vaizdą kompresuoja specializuota mikroschema. Videovaizdą kompiuterio monitoriuje galima matyti iškodavimui naudojant tiek programinį, tiek aparatūrinį DV kodeką. Įvairios firmos (Matrox, Pinnacle Systems, Canopus) videomontažui skirtose plokštėse naudoja savo originalias arba kitų gamintojų mikroschemas-kodekus, o taip pat ir programinius sprendimus.

Videoduomenų įvedimas į kompiuterį iš skaitmeninės videokameros ir iš analoginės kameros iš esmės skiriasi. Analoginės vaizdo kameros perduoda analoginį videosignalą, todėl, norint įvesti jį į kompiuterį, kompiuteryje turi būti speciali plokštė (pvz. miroVideo DC30plus, DC10plus, Fast AVMaster, Matrox Digisuite LE), kuri analoginį videosignalą keičia skaitmeniniu. Tos plokštės dažniausiai naudoja M-JPEG suglaudinimą. Daugumoje jų yra Zoran firmos vaizdo suglaudinimo procesoriai, kurie su plokštės gamintojo pateikiamu kodeku pakankamai kokybiškai (priklausomai nuo plokštės kainos) suglaudina ir išskleidžia videoduomenų srautą. Yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, išskirti analoginį signalą iš triukšmų, kurie atsiranda jį perduodant ar atkuriant iš vaizdajuostės, todėl vaizdo kokybė neišvengiamai prastėja.

Skaitmeninė DV formato vaizdo kamera iš CCD (Charge Coupled Devices - krūvį kaupiantys davikliai) matricos gaunamą signalą paverčia skaitmeniniu, jį suglaudina ir gali perduoti į skaitmeninį vaizdo magnetofoną ar iš karto į kompiuterį. DV kodekas (priemonė videoduomenų srautui suglaudinti ir išskleisti) yra kameroje. Tam, kad kompiuteris galėtų priimti skaitmeninio formato videoduomenis, jame turi būti speciali sąsaja. Skaitmeninio formato videoduomenys yra perduodami impulsų sekomis (paketais), kurias lengva išskirti iš triukšmų, atsirandančių signalą perduodant kabeliu ar jį įrašant į vaizdajuostę, todėl, skaitmeninio formato videomedžiagą perrašant iš vienos vaizdajuostės į kitą vaizdo kokybė nekinta. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas videomedžiagos kodavimas ir dekodavimas (rekompresavimas) ją kažkiek iškraipo. Iškraipymai priklauso nuo kodeko ir perkodavimų (suglaudinimų ir išskleidimų) skaičiaus (pavyzdžiui, naudojant įvairius efektus montuojant videofilmą). Todėl perrašant skaitmeninę videomedžiagą atgal į vaizdajuostę vaizdo kokybė gali būti prastesnė.